- šėvulė
- šėvulė̃ sf. (3a) Trg žr. šėvulis: Jo šaudyklė suplyšo, ir šėvulė jam jo kairę akį išdaužė LC1880,15.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šėvulė
Look at other dictionaries:
šėvulis — sm. (1) Š, BŽ324, K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, šėvulỹs (3a) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, (3b) KII197; Kel1863,120, Jrk žr. šėvelis: Jojo vidurio keliu teip smarkiai, kad vis šėvuliai lėkė Sch144. Trinamas šakalėlis, šėvulė̃lis (degtukas) KII379. Dėmanto šėvulỹs … Dictionary of the Lithuanian Language
